- švarėti
- švarė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. Š, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ darytis švariam, švaresniam: Vadinamasis „Paprūsis“, per šimtmečius [caro valdžios] laikytas tamsoj ir purve, buvo beprapedąs sparčiai šviestis ir švarėti rš. 2. prk. darytis doram, garbingam: Jis švarėja ir savo viduje Vd. \ švarėti; iššvarėti; pašvarėti; prašvarėti
Dictionary of the Lithuanian Language.